Atėjo devyni. Devyni! Net Naurio nebuvo! Ok. Nurašau „ant“ laiko pakeitimo, t.y. žaidėm antradienį, nes „Darts Biliards“ kažkoks filmavimas trečiadienį. Kad tik gera „filma“ išeitų… Nu, bet iš kitos pusės didžiausias ant Marijos žemės klubas ir… devyni!

Vasara visai suįžūlėjo ir vis daugiau legionierių, neatlaikę jos spaudimo, meta strėles į komodos dugną, užkala dangtį „cvekais“ ir puola rodyti savo liesos varškės spalvos kūną saulei, pamiršdami kad trečiadienio vakarais turi būti „Darts Biliards“, kur jų laukia puikūs taikiniai (žr.

Kai trečiadienį apie 18.15 val. rinkomės į jaukų, bet jau šiek tiek šaltoką „Darts billiards“ bombiaką, negalėjom nujausti kokios gamtinės ir žmogiškos aistros siautės tą vakarą.

Laukiau, laukiau įkvėpimo trečiadienio turui aprašyti, bet kaip neateina, taip neateina, todėl viskas bus trumpai ir konkrečiai. Susirinko 15 smiginininkų. Pasidalinom į keturis pogrupius pagal reitingą, po du išeina.

Po motyvuojančios smiginio fiestos, kuri vyko praeitą savaitgalį Kaune, ir kuri parodė, kad mums kiekvienam dar reiks šešis hektarus žolės apš*kt, kol pasieksim John Scott, Brian Lokken, jau nekalbant apie Alexander Merkx, lygį, į „Darts Billiards“ rūselį susirinko tik 16 Vilniaus Legiono narių ir jų svečių… Buvau nusivylęs.

Anot vieno, iki šleikštumo įsiėdusio, posakio – savaitgalį Kaune nušurmuliavo du europinės svarbos įvykiai: iškilioji smiginio fiesta (atvirieji Lietuvos ir Kauno turnyrai) ir kiek kuklesnis Europos kultūros sostinės “Santakos” šou.