FEDERACIJOS TAURĖ 2022

Smiginis Lietuvoje tampa masiniu sportu! Tokio skaičiaus žaidžiančių, o ne žiopsinčių, retai ant Marijos žemės pasitaiko. 159 žaidėjai! Tai jau rimta.

O labiausiai džiugina, kad toje minioje didžiausią nuošimtį sudarė Vilniaus Legiono atstovai. Beje, jų galėjo būti dar daugiau, bet vis tie nelemti antraeiliai dalykai…

Šeštadienį įvyko dvi rungtys - individualus ir porinis atletų pasirodymas.

Individualiuose moterų startuose didžiausias viltis siejome su Legiono “legionierėmis” – Kornelija Lušaite ir Egle Galdikaite. Grupėse jos pasirodė panašiai, abi laimėjo visas kovas, išskyrus po vieną, kurias po atkaklių kovų, vienodu rezultatu 2-3 pralaimėjo. Grupes paliko antrais numeriais. Auganti legionierių pamaina Kamila Raišytė ir Oliwija Atraszkiewicz šį kartą pergalių neiškovojo ir iš tolimesnės kovos pasitraukė.

Aštuntfinalį Kornelija ir Eglė prašoko pakankamai nesunkiai, bet ketvirtfinalis joms susiklostė skirtingai: Kornelija išlaikė tempą ir 4-1 pastūmė Sandrą Rimkevičiūtę, o štai Eglutė užšoko ant reitingo lyderės Mildos Zdanauskaitės ir, garbingai pasipriešinusi, pralaimėjo 2-4. Pusfinalyje Kornelija “atkeršijo” už komandos draugę ir nugalėjo Mildą, gana netikėtai lengvai, 4-0, bet finale turėjo pripažinti, patyrusios Astos Juknienės pranašumą 1-4. Antra vieta! Puikus pasiekimas, kaip namuose neturinčiam taikinio žaidėjui?!

Lygiagrečiai su moterimis, pilni vilčių, ambicijų ir įvairių gėrimų 132 vyrai bandė iššokti aukščiau bambos. Legionieriams ši veikla sekėsi įvairiai. Kadangi mūsų klubo vyrų buvo tikrai daug, tai neišvengėme “brolžudiškų” situacijų, kai keli legionieriai pateko į vieną grupę ir tarpusavyje kovojo dėl išlikimo.

Pirmoje grupėje Almantas Klevinskas bandė “plėšytis”, laimėjo vieną kovą, kitą pralošė minimaliai 3-2, bet į tolimesnę kovą jo nepraleido reitingo lyderis Laimis Zubavičius ir, puikų žaidimą viso turnyro metu demonstravęs, Jonas Zanevičius.

Į antra grupę su Mindaugu Barausku pakliuvęs Titas Šepetys, nors ir turi neblogą metimą, neatlaikė įtampos, pralaimėjo visus susitikimus ir pasirodymą baigė.

Šeštoje grupėje pietinio VL sparno atstovas iš Varėnos Edvinas Antropikas pasirodė tikrai įspūdingai. Atkakliose kovose pasiėmė tris pergales ir tik dėl blogesnio legų santykio užleido pirmą vietą Edgarui Grikšui ( 7 reitinge), kurį, beje, apžaidė 3-1. Jėga!

Į aštuntą grupę Fortūna sumetė du legionierius Valdą Račį ir Jevgenij Judin. Grupė pasitaikė pakankamai lygi, su visais galima buvo žaisti. Neaišku kas pakišo koją (gal ir vienas kitam), atkakliai kovoję, surinkę po dvi pergales, mūsiškiai liko už atkrintamųjų slenksčio.

Dešimtoje grupėje vėl žibėjo Legiono pietiečiai. Raimundas Garbus, pralaimėjęs tik dvyliktajam reitinge Mariui Zdanauskui, atkakliose kovose surinkęs tris pergales, prasimušė į atkrentamąsias.

Vienuoliktoje grupėje šviežiai iškeptas legionierius Vidmantas Kungys pasirodė įspūdingai ir su dviem pergalėmis bei vienu atkakliu pralaimėjimu 2-3, prasibrovė toliau, antroje vietoje palikdamas Audrių Saulėną iš Dublio.

Dvyliktoje grupėje karaliavo Gintaras Tumėnas. Teko pavargti su tikrai geru žaidėju Martynu Daukantu 3-2, bet keturios pergalės iš keturių nebekėlė klausimų (eiliuotai gavosi:).

Tryliktoje grupėje, kaip ir paskesnėse, jau žaidė po šešis pretendentus. Tokiose grupėse galutinį rezultatą dar sunkiau numatyti, todėl kiekviena kova, kiekvienas legas aukso vertės. Tuo savo kailiu įsitikino Arūnas Grikšas, kuris su solidžiomis trimis pergalėmis, tik po legų skaičiavimo liko ketvirtas, o galėjo būti antras.

Keturioliktoje grupėje pasikartojo 13 grupės istorija, tik kad čia nelaimėliais tapo iš karto du legionieriai. Po tris pergales surinkę varėniškis Gintaras Vosylius ir, gal jau atsigaunantis, Erikas Mačiūnas liko atitinkamai trečias ir ketvirtas. Vyrai, jei jau susiruošėt pralošinėt, tai pralošinėkit 2-3. Čia toks nemokamas…

Istorija vėl pasikartojo šešioliktoje grupėje. Naujokui Ryčiui Skripkai neužteko trijų pergalių, kad patektų į atkrentamąsias, nors ir buvo 3-2 nugalėjęs tiesioginį priešininką Albiną Mankevičių iš Stadiono. Šioje grupėje su penkiomis pergalėmis dominavo Mindaugas Verkys, gerai atrodęs viso turnyro metu.

Septynioliktoje grupėje žaidė du VL atstovai Vygintas Kisevičius ir Raigardas Šulskis. Vygintas pakartojo tarp legionierių populiarų tapusį triuką su trimis pergalėmis ir liko trečias, tik čia nereikėjo skaičiuoti legų, tiesiog, laimėjai tris, še tau trečia vieta… Raigardas sausai pralaimėjo viską ir galėjo ilgiau pailsėti ir susikaupti prieš sekančias kovas.

Aštuonioliktame pogrupyje likimas suvedė mane ir kitą legionierių Pavel Barovskij. Apmaudu, kad tenka žaisti tarpusavyje jau pačioje pradžioje ir laimėjus, sumažinti kolegų šansus judėti toliau, bet toks jau tas sportas. Pavel su viena pergale liko šeštas, aš išėjau antru, pralaimėjęs Pauliui Mikaločiui, kuris po ilgesnės pertraukos vėl aršus.

Kęstutis Mikalauskas, deja, bet nesukūrė stebuklo devynioliktoje grupėje ir pralaimėjęs visus susitikimus liko šeštas.

Dvidešimtoje grupėje varėniškis Deivis Janulevičius kovėsi nuožmiai (beje, kaip ir visą laiką), beveik visos kovos baigėsi 3-2 ar 2-3, bet surinktų trijų pergalių nepakako, kad prasibrautų į atkrintamąsias.

Mūsų klubo reitingo lyderis Laimonas Kiniulis kovėsi dvidešimt pirmoje grupėje ir tik apmaudžiai pralaimėjęs galingajam Roman Solenkov iš Port of Darts 2-3 vienintelį susitikimą, su keturiomis pergalėmis, išėjo antru.

Dvidešimt antroje grupėje susikirto Liudo Žuraulia ir marijampoliečio Povilo Bulotos takeliai. Fortūna šypsojosi Liudui ir jis su keturiomis pergalėmis grupėje, vieno vienintelio legučio persvara prieš Edvardą Stasaitį iš Auksinės strėlės, užėmė pirmą vietą. Povilas su dviem pergalėm liko ketvirtas. Pastebėtina, kad abu mūsiškai pralošė Edvardui ir čia matyt kažkoks prakeiksmas, nes daugelis legionierių nesusidoroja su šiuo varžovu, nors man atrodo, kad jokių stebuklų jis nerodo…

Dvidešimt trečioje grupėje Legioną reprezentavo Mantas Steponavičius, bet sukaupęs tik dviejų pergalių bagažą iš tolimesnės kovos pasitraukė.

Paskutinėje dvidešimt ketvirtoje grupėje pasirodė Lukas Tumėnas ir Darius Bliznevič. Kaip ir galima buvo prognozuoti, Lukas išsprogdino šią grupę penkiomis pergalėm, o Darius, „parodęs dantis“ ir išplėšęs tris pergales, liko trečias.

Po grupių varžybų buvo surengtas “atsijojamasis” Top 48  atkrintamųjų etapas. Jį sėkmingai įveikė Liudas Žuraulia , nugalėjęs Kęstutį Kiną 4-1, aš 4-2 prieš Audrių Saulėną ir Lukas Tumėnas nelengvai įveikęs puikiai žaidusį Raimundą Garbų. Be jau minėto Raimundo, šio etapo neįveikė Edvinas Antropka ir Laimonas Kiniulis, turėjęs pripažinti stipraus Martyno Daukanto pranašumą 2-4.

Šešioliktfinalyje geriausiai pasirodė Gintaras Tumėnas, nugalėjęs senai matytą, todėl sunkiai prognozuojamą, Oskarą Kšanį 4-1. Visi kito legionieriai ( Lukas Tumėnas, Liudas Žuraulia, Vidmantas Kungys ir aš)  krito po lygių arba nevisai kovų.

Aštuntfinalyje  Gintarą T. sustabdė praeito ir, ką čia slėpti, šio turnyro finalininkas Ugnius Jankūnas 2-4. Šiam varžybų etape maloniai nustebino Mindaugo Verkio iš Lego pasirodymas, kuris tik po atkaklios kovos 4-3 nusileido Jonui Zanevičiui, kuris, beje, irgi šaunuolis. Atkreiptinas dėmesys ir į gerą Pauliaus Mikaločiaus sugrįžimą.

Ketvirtfinalyje brandų žaidimą vėl demonstravo Jonas Zanevičius 4-2 įveikęs Sigitą Kvajauską, Ugnius Jankūnas laimėjo prieš kylantį Roman Solenkov 4-2, o Laimis Zubavičius ir Mindaugas Barauskas vienodais rezultatais 4-1 eliminavo atitinkamai Tomą Bužoną ir Martyną Daukantą.

Pusfinalių nemačiau todėl tik konstatuosiu: Ugnius – Jonas 4-2; Mindaugas – Laimis 4-0.

Kaip jau supratot finale susitiko du vienas kitą puikiai pažystantys ir vienas kito verti priešininkai Mindaugas Barauskas iš Stadiono ir Ugnius Jankūnas iš Dublio. Žaidimas gal ir nebuvo ( ypač iš pradžių) įspūdingas technine prasme, bet ribinių aistrų nestigo tiek prie taikinio, tiek sirgalių tarpe. Išoriškai Mindaugas spinduliavo pasitikėjimu ir ramybe, bet kažkas matyt vyko ne pagal planą. Mindaugas akivaizdžiai strigo, kartais po metimo akimirkai stabteldavo prie linijos, lyg negalėdamas patikėti tuo ką mato. Ugnius buvo geriausia Ugniaus versija. Staigūs, lyg kobros kirčiai, metimai vienas po kito krito į ten kur reikia. Susikaupęs, užsivedęs, “kaifuojantis” nuo pačio proceso, susikoncentravęs į vienintelį tikslą… Kai rezultatas tapo 3-2 jo naudai, Ugnius puolė it baltasis ryklys užuodęs kraują ir turbūt jau niekas jo nebūtų sustabdęs. Nepaisant masės skirtumo ( o gal būtent dėl to) Ugnius šventė net aistringiau nei Gerwyn Price, laimėjęs Pasaulio čempionatą. Antras iš eilės finalas ir pagaliau pergalė! Super! Sveikinimai!

Federacijos taurės varžybose rungėsi ir jaunimas. Jose dalyvavo keturi mūsų klubo atstovai. Užbėgdamas į priekį turiu pasidžiaugti, kad galų gale Liudas Žuraulia tapo varžybų nugalėtoju, pagaliau peršokęs savo nuolatinės varžovės Mildos Zdanauskaitės barjerą 4-2. Šaunuolis! Bet neužmik ant laurų…

Gaila, bet jau pirmame rate susitiko du legionieriai: Oliwija Atraszkiewicz  susikovė su Rugile Bertašiūte ir ją nugalėjo 3-0. Kamila Raišytė pirmoje kovoje rimtai pasipriešino Mildai Zdanauskaitei ir tik 2-3 jai pralaimėjo. Antrame rate įsismaginusi Milda nugalėjo Oliwiją 3-0.

Porinėse varžybose dalyvavo dvi mūsų merginų komandos. Kornelija ir Eglė galingu žaidimu sudrebino trečią žaidėjų grupę ir su dviem pergalėm išėjo į atkrintamąsias. Oliwija ir Kamila, deja savo grupėje abu žaidimus pralaimėjo ir pasitraukė iš kovos.

Atkrintamosiose mūsų lyderės parodė tvirtą charakterį, laimėjo visas partijas ir tapo rungties nugalėtojomis. Pažymėtinos dvi puikios pergalės prieš rimtas varžoves, pusfinalyje 4-2 prieš šeimyninį Astos ir Alginos duetą ir aršiam finale 4-3 prieš galingas Mildą ir Ramintą. Super! Džiaugiamės, apkabinam, bučiuojam (kolegiškai į skruostuką:)!

Federacijos tinklalapyje vyrų porinio turnyro lentelių neradau, todėl galiu tik konstatuoti, kad nei viena VL pora dėl apdovanojimų nesivaržė. Gal tam turėjo įtakos fatališkai nesėkmingi burtai, kurie jau pirmame vieno minuso rate suvedė bene šešias Legiono poras tarpusavyje, gal visos įtemptos dienos nuovargis, o gal meistriškumo ar motyvacijos stoka… Nugalėjo turnyrą Arūnas Čiplys ir Tomas Bužonas, antri - Ugnius Jankūnas ir Audrius Saulėnas. Šaunuoliai! Tik įdomu, kai žaidė finalą, aš jau miegojau ar dar ne?

Nuo per mažai miego paraudusiomis, bet pilnomis vilčių akimis sekmadienį prie starto linijos išsirikiavo 11 moterų ir 24 vyrų komandos.

Moterų komandų lentelių neradau, todėl tik noriu pasakyti, kad mūsų šaunuolės Kornelija ir Eglė užėmė aukštą trečią vietą ir atnešė visai VL komandai daug įskaitinių taškų. Moterų turnyrą laimėjo Dublio moterys, antros liko Trajektorijos merginos. Sveikinam!

Vyrų komandų turnyre startavo net penkios Legiono komandos, turbūt kaip niekada daug. Labai gerai!

Trečioje grupėje varžėsi Vilniaus Legiono3 komanda, kuri garbingai pralaimėjusi Dubliui 7-9 ir laimėjusi 9-4 prieš Legas1, pateko į tolesnes kovas.

Penktoje grupėje Vilniaus Legionas4, laimėjo prieš Draugužius 9-6 ir pralaimėjo Trajektorijai2 3-9, irgi pateko į tolimesnį etapą.

Šeštoje grupėje besivaržiusi VL Varėnos lygos komanda patyrė du pralaimėjimus ir pasirodymą baigė.

Septintoje grupėje viską lėmė legų santykis, nes visos komandos surinko po vieną pergalę. Vilniaus Legionas2 pasirodė geriausiai ir išėjo pirmi. Antri – Auksinė strėle, treti - Vilkaviškio SmiginisLT.

Aštuntoje grupėje Viniaus Legionas1 nepaliko vilčių Auksinei strėlei Citma bei Mažeikiams2 ir užėmė pirmą vietą.

Atkrintamosiose VL1 sutrypė Legas2 9-1, Trajektorija2 palaužė VL3 9-4, Dublis nuskriaudė VL4 9-1, VL2 nugalėjo Topas2 9-4.

Ketvirtfinalyje VL1 nugalėjo galinguosius SmiginiLT1 9-4, VL2 apmaudžiai, po įtemptos kovos, 7-9 nusileido Mažeikiams.

Pusfinalyje po įtempto mačo VL1 paguldė ant menčių Topas1 9-6, o Dublis paskutiniu legu išsuko uodegą prieš Mažeikius 9-8.

Finale susitiko, senų sąskaitų turinčios, Elektrėnų Dublio ir Vilniaus Legiono1 komandos. Dar per apšilimą juokais mano pasakyta frazė, kad užteks dešimties legų nugalėtojui išaiškinti, pasirodė pranašiška (pradėsiu pirkt loterijos bilietus): 9-1 mes nugalėjome! Nežinau, kaip kitiems, bet man pergalės džiaugsmą pritemdė nusivylimo šešėlis. Pergalė 9-8 ar net garbingas pralaimėjimas  man būtų suteikęs žymiai daugiau gerų emocijų, nei tai kas įvyko. Nenoriu moralizuoti ir minėti konkrečių vardų, bet trumpai tariant, Dublį nugalėjo alkoholis, o mes tik sudėliojom taškus ant „i“. Nenoriu sumenkint mūsų pajėgumo, manau šiuo metu esame viena iš geriausiai subalansuotų komandų (teisingi Luko žodžiai) ir tai įrodėme žaidimu iki finalo. Mes šaunuoliai! Tegyvuoja Vilniaus Legionas!

Federacijos taurė 2022 jau istorija. Summa summarum rezultatas puikus: pirmoji Vilniaus Legiono komanda, visų jos narių pastangom, užėmė antrą vietą turnyre. Valio! Įpatingas AČIŪ Vilniaus legionas klubo nariams, kurie nepagailėjo savo laiko ir darbo įrengiant ir, nemažiau svarbu, sutvarkant žaidimo erdves. Ačiū organizatoriams ir dalyviams.

Desertui. Gal jau pats metas federacijos lygiu pradėti rimtą diskusiją apie alkoholio vietą Lietuvos smiginyje? Be išmintingų sprendimų visiems laikams liksime tik paikos aludžių pramogos atstovais, “stiklinėmis” akimis ir kvepėdami „peregaru“ besistumdantys prie taikinių, į kuriuos sporto valdininkai pelnytai nenorės kreipti rimtesnio dėmesio… Pjaunam šaką ant kurios sėdim.

Iki sekančių malonių susitikimų prie taikinių.

Specialusis korespondentas A. Bigfish