DARBINGOS, ŽAISMINGOS. Vilniaus Legiono Taurė 2022

Dvidešimt pirmo amžiaus dvidešimt antro balandžio 9 dieną įvyko smiginio klubo „Vilniaus legionas“ vardinės taurės varžytuvės. Jau gera tradicija tampa, kai į varžybas renkasi virš šimto vyrų  ir arti trisdešimties moterų. Smiginis Lietuvoje smagiai rimtėja!

Legionieriams varžybose reikėjo ne tik sudalyvauti, bet jas ir suorganizuoti. Yra reikalų. Pradžioje visus šiek tiek išmušė iš vėžių, netikėtai mūsų klubo prezidentą Eriką užklupusios šeimyninės aplinkybės, bet turėjome kažkaip suktis su mažesniu jo palaikymu. Ypač dėkoju federacijos prezidentei Sandrai Rimkevičiūtei. Savikritiškai pasakysiu, varžybos nebuvo idealios, bet be Sandros patirties ir tiesioginės pagalbos, būtų tikrai kur kas blogiau. Nuoširdžiai noriu padėkoti visiems VL klubo nariams, kurie prisidėjo prie varžybų organizavimo, o vieną žmogų noriu įvardinti ir vardu, tai Valdas Raudonius, pasirodo tikras darbštuolis. Merginos nesnauskit! Jei neklystu, dar apylaisvis. Jei klystu, tai atsiprašau už sužadintus nepagrystus lūkesčius.

O dabar apie esmę.

„Apšilimui“ įvyko komandinio čempionato turas. Mūsų moterų komanda šį kartą nežaidė, o vyrų geriau būtų ir nežaidus. Prapylėm mažeikiečiams 2-9. Negaliu paaiškinti kas įvyko, bet tikrai nebuvome komanda, kuri laimėjo Federacijos taurę. Prarykime šią karčią piliulę ir judėkime toliau…

Vidurdienį prasidėjo individuali rungtis. Kol viena iš mūsų klubo lyderių Eglutė šildo kaulelius arčiau pusiaujo, moterų turnyre dalyvavo kitos keturios legionierės: trys dar tik perspektyvios jaunuolės ir viena iš lyderių Kornelija Lušaitė.

Antrame pogrupyje žaidusi Rugilė Bertašiūtė, pralaimėjo viską, bet vieną susitikimą tik po labai įnirtingos kovos 2-3 Aurelijai Krilavičienei.

Trečiame pogrupyje burtai lėmė, kad susikirto dviejų mūsų klubo atstovių takeliai. Kornelija pasirodė puikiai ir sutriuškino visas savo varžoves, deja, bet Olivija Atraškievič pasirodė priešingai – visus žaidimus pralaimėjo ir iš tolimesnės kovos pasitraukė.

Ketvirtame pogrupyje pasirodė ketvirtoji klubo reprezentantė Milena Dziatlovska, bet jai taip pat nepavyko rimčiau pasipriešinti labiau patyrusiom priešininkėms ir pogrupių etape varžybos baigėsi.

Atkrintamosiose Kornelija praleido pirmą ratą, o jau antrąjame užtikrintai 4-2 nugalėjo Jolitą Drąsutienę. Pusfinalyje Kornelijos laukė rimtai kovai nusiteikusi Gerda Maldeikytė. Viskas baigėsi laimingai, 4-3 pergalę šventė mūsų lyderė. Finale Kornelija susikirto su Algina Juknaite, kuri prieš tai kovėsi įspūdingai ir už borto paliko tokias grandes, kaip Erika Hansen (Norvegija) 4-0, Irena Bauze (Latvija) 4-2 ir Milda Zdanauskaitė 4-3. Vis tik Vilniaus Legiono taurę virš galvos kėlė Kornelija. Šauni pergalė 5-2! Matyt Algina jėgas išbarstė iki finalo. Kornelijai - Valio!

Jaunimas iki 18 metų tą dieną taip pat išbandė savo jėgas. Mūsų klubo atstovas Liudas Žuraulia užėmė garbingą trečią vietą, bet turbūt nebuvo labai laimingas, nes pasirodo, be tradicinės stiprios varžovės Mildos Zdanauskaitės, atsirado dar du nemažiau pavojingi - Matas ir Domas Barauskai. Liudas turbūt pagalvojo, kad jam akyse dvejinasi… O vaikinukus į vietą vėl pastatė šaunuolė Milda. Sveikinimai, tapus VL 2022 taurės savininke!

Moterų paguodos turnyrą laimėjo Vilija Viskontė.

Dabar apie jautriąją lytį – vyrus. Legionierių varžybose dalyvavo daugiau negu merginų, bet užbėgant už akių, turim pripažinti, kad nei vienas neprilygom Kornelijos pasiekimui. Nuo šios vietos smulkiau:

Į pirmą pogrupį pateko Edvinas Antropikas, kur jį vienodais rezultatais 0-3 sudraskė du smiginio “vilkai” - lietuviškasis Laimis Zubavičius ir latviškasis Aigars Strelis. Edvinas sugebėjo įkąsti tik Mindaugui Lidžiui 3-1 ir laimėjo parašymą.

Pas dar vieną “vilką”- Mindaugą Barauską, į antra pogrupį pateko mūsų jaunasis Liudas Žuraulia. Supratęs, kad su tokiu plėšrūnu šansų mažai, bandė įnirtingai draskytis su Gintaru Jankausku ir Egidijum Vaikučiu, deja, apmaudžiai pralaimėta abiems 2-3, 2-3.

Smarkiai nepasisekė ir į trečią pogrupį pakliuvusiam Gintautui Venckevičiui. Gavo nuo visų , bet užtat galėjo anksčiau už kitus mėgautis pavasarėjančiomis Vilniaus gatvėmis.

Labai panašus likimas (trys nesėkmės) ištiko ir Raimundą Garbų iš Varėnos legionierių, kovojusį ketvirtame pogrupyje. Smarkiau susikibo tik su Vasilijumi Gubanovu, bet vis tiek pralaimėjo 2-3.

Penktame pogrupyje LV atstovavo, po traumos gydymo gryžtantis, Liudas Čereškevičius. Laimėjęs, tik vieną susitikimą su Giedriumi Veiveriu, užėmė trečią poziciją ir prie turnyro organizavimu prisidėjo geru teisėjavimu pirmame atkrintamųjų rate.

Toks pats likimas ištiko ir Valdą Raudonių šeštame pogrupyje, bet jo garbei reikia pasakyti, kad aršiai kovėsi su pirmu grupės numeriu Mindaugu Viskonu ir tik per nago juodymą pralaimėjo 2-3.

O štai kitas Legiono Valdas – Račys, sugebėjo devintame pogrupyje laimėti prieš Egidijų Karčiauską 3-0, Mantą Kerženiauską 3-1 ir vos neišplėšė pergalės prieš Mindaugą Zdanauską 2-3. Tvirta antra vieta!

Du legionieriai pateko į vienuoliktą pogrupį: Vygintas Kisevičius laimėjo dvi pergales ir tik per plauką neišplėšė pergalės prieš Paulių Sidabrą 2-3, išėjo antru, o Povilas Bulota iš Mariampolės Legiono su viena pergale, gaila, bet liko trečias.

Aš žaidžiau tryliktam pogrupyje. Jis man buvo laimingas: trys pergalės vienodais rezultatais 3-0 ir kelialapis iš karto į antrą atkrintamųjų etapą kišenėje.

Paskutiniu metu šiek tiek stabilumą praradęs, Laimonas Kiniulis varžėsi šešioliktame pogrupyje ir su dviem pergalėmis 3-1 rezultatais tvirtu antru numerius pateko į atkrintamasias.

Aštuonioliktame pogrupyje varžėsi Arūnas Grikšas, išplėšęs pergalę prieš Donatą Matijošką 3-2,  bet deja, apmaudžiai 2-3 pralaimėjo Giedriui Beniušiui ir, matyt, dėsningai Martynui Daukantui 0-3, liko trečias.

Tolimesni pogrupiai buvo po penkis žaidėjus, todėl mažiau nuspėjami, bet ne mažiau įdomūs.

Devynioliktame pogrupyje niekam šansų nesuteikė Lukas Tumėnas, jis pirmas. O štai Jevgenij „Ženia“ Judin, su dviem pergalėm, turėjo skaičiuoti legus su kitais dviem pretendentais. Pas jį ir Saidą Rauzą legų santykis buvo vienodas, bet antras kelialapis į antkrentamąsias atiteko Ženiai, nes tarpusavio susitikimą laimėjo jis.

Į dvidešimto pogrupio „mėsmalę“ patekęs Vidmantas Kungys, buvo sumaltas į smulkų faršą – tik viena pergalė ir penkta vieta. Pirmą ir antrą vietas išsigraibstė smiginio „sunkiasvoriai“ Robert Hansen ir Osvaldas Kšanys.

Užtikrintai dvidešimt pirmam pogrupyje pasiautėjo Lukas Bernatavičius pralaimėjęs tik vieną susitikimą su stabiliu Gyčiu Jasenausku ir užėmė pelnytą antrą vietą.

Dvidešimt antrame pogrupyje skirtingi likimai ištiko Mantą Steponavičių ir Darių Bliznevič. Mantas gan užtikrintai visiems „pakrovė malkų“, o Darius su viena pergale liko ketvirtas.

Paskutiniame, dvidešimt penktąjame pogrupyje kažkas nepaėjo pas Gintarą Tumėną. Apmaudžiai, vienodais rezultatais 2-3, pralaimėjęs nugalimiems Tadui Neverovičiui ir Kęstui Venslauskui, ir su dviem pergalėm prieš ganėtinai stiprius Artūrą Galdiką 3-2 ir Roman Solenkov 3-0, Gintaras nepateko į tolesnį etapą. Mistika…

Pirmas atkrintamųjų atapas. Jį sėkmingai įveikė Jevgenij „Ženia“ Judin atkalioje kovoje palaužęs Tomą Šimanską 4-3 ( Ženia, visas įraudęs po kovos, sakė: nežinau su kuo žaidžiau, bet jis mane ojojoj kaip laužė!). Vygintas Kisevičius neatsilaikė prieš Giedrių Baniušį 1-4. Laimonas Kiniulis „perlipo“ per Algį Jekaitį 4-1. Mantas Steponavičius iš tolimesnės kovos eliminavo Arūną Išganaitį 4-1. Valdas Račys turėjo pripažinti Tado Neverovičiaus viršų 4-1 (per varžybas Tadas kažkaip visada geriau sužaidžia nei klube. Moka susikaupti?). Lukui Tumėnui neužteko meistriškumo, o gal sėkmės, prieš Aigars Strelis 3-4. O tiek nedaug trūko!

Antras atkrintamųjų etapas. Jevgenij „Ženia“ Judin vėl visas įraudę nuo įtampos patiesė Marių Zdanauską 4-3. Aš irgi su vargais nugalėjau Gytį Jasenauską 4-3. Gytis pradėjo galingai ir mano perspektyvos buvo miglotos, bet vėliau Gytis išsiderino ir, galima sakyt, man pasisekė. Praeito turnyro nugalėtojas Ugnius Jankūnas sudaužė Laimono Kiniulio viltis 1-4. Mantas Steponavičius, gana užtikrintai 4-2, palaužė Gintarą Katkų.

Aštuntfinalis. Ženia vėl prakaitavo, bet nuožmiai susidorojo su Artūru Galdiku 4-3. Man kelią buvo pastojęs Tomas Bužonas. Jau senokai nebuvau prieš jį išlošęs, todėl žūt būt norėjau sulaužyt šią man nemalonią tradiciją. Pavyko: 4-2. Tomas mane švelniai pavadino „skriaudiku"😊. Gal šiek tiek didesnis netikėtumas kitoje poroje ištiko Federacijos taurės laimėtoją Ugnių Jankūną. Jo originalus, analogų Lietuvoje neturintis, „aštrus“ metimas, neatsilaikė prieš minkštą ir subtilų Manto Steponavičiaus strėlės išlydėjimą į taikinį. Bekompromisinė kova baigėsi 4-3 Manto pergale, o Ugnius galutinai įsitvirtino bare.

Ketvirtfinalis. Atmosfera kaito iki ribos ir prasiveržė dvikovos tarp Laimiaus Zubavičiaus ir Jevgenij Judin metu. Matyt, iš nežinojimo, nepagalvojimo ir streso, įvyko situacija, kuri neturėjo įvykti. Aistroms atlėgus, visi tiesiog pasimokėm, kad reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie varžovą ir šiek tiek subtiliau valdyti emocijas. O laimėjo Laimis 4-3. Man teko susigrumti su svečiu iš Norvegijos Robert Hansen. Žinodamas, kaip priešininkas žaidė iki mūsų susitikimo, optimizmas iš manęs netryško. O štai Robert spinduliavo pasitikėjimu ir pirmu legu mane tiesiog „nušlavė“. Teko susikaupti ir laimėti 4-2. Visada stabiliai gerai žaidžiantis Robertas Kasperavičius sustabdė Mantą Steponavičių 4-1, o Mindaugas Barauskas, tokiu pat rezultatu, sudaužė Kęstučio Žuko svajones apie pusfinalį.

Vienam pusfinalyje gana dėsningai Laimis Zubavičius sutaršė mane 4-0. Buvau jau išsikvėpęs ir tikrai neparodžiau nieko verta dėmesio, Laimis buvo solidus.

Antras pusfinalis nežinančius galėjo nustebinti, bet labiau susipažinusius su Lietuvos smiginio aktualijomis neturėjo. 4-1 Robertas Kasperavičius patiesė ant menčių Mindaugą Barauską! Kažkada tai turėjo įvykti, tam priežasčių yra: Robertas jau ilgai taiklus ir stabilus, Mindaugas – ne robotas, jam irgi būna prastesnių dienų.

Finalas. Susikovė du Kauno titanai. Robertas įsibėgėjęs nuo pusfinalio šovė į priekį ir jau atrodė viskas aišku – bręsta dar viena staigmena, bet Laimis turėjo kitų planų. Kažkas iš žiūrovų pasakė pranašišką frazę „Laimis mėgsta vytis“. Nežinau ar jau tokia didelė laimė vytis, kai viskas kabo ant plauko? Po mačo išrasojusi nuo įtampos Laimiaus kakta tą patvirtino, kad ne. Sunkiai, su dantų griežimu, bet pelnytai Laimis išplėšė pergalę 5-4, o Robertas tikrai šaunuolis, parodęs, kad pretendentų į būsimas pergales kiekis išaugo. Techniškai finalas nebuvo labai įspūdingas, Milda užtikrintai teisėjavusi ( didelis ačiū jai už tai) nekartą su šiokiu tokiu nusivylimu tarė ir „dvidešimt šeši“, ir „keturiasdešimt vienas“, lyg ir turėdama omenyje – aš galėčiau geriau…, bet pagal įtampos lygį jis buvo nuostabus. Publika vienodai šiltai palaikė abu žaidėjus ir tai malonu, kad visada taip…

Aukščiausią turnyro uždarymą, visų džiaugsmui, paserviravo legionierius Lukas Bernatavičius. -156!

Vyrų paguodos turnyrą laimėjo Roman Solenkov.

Vilniaus Legiono taurę 2022 užskaitom!

Visiems organizatoriams ir davyviams ačiū už emocijas, nes jos skaitosi. Iki malonių!*

Specialusis korespondentas A. Bigfish

*Šiame tekste išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė, kuri gali ir nesutapti su tikrove.