TEGYVUOJA SVEČIAI. 25-asis Vilniaus Legiono turas

Vasara visai suįžūlėjo ir vis daugiau legionierių, neatlaikę jos spaudimo, meta strėles į komodos dugną, užkala dangtį „cvekais“ ir puola rodyti savo liesos varškės spalvos kūną saulei, pamiršdami kad trečiadienio vakarais turi būti „Darts Biliards“, kur jų laukia puikūs taikiniai (žr. nuotrauką) ir tokios pat emocijos. Kadangi tokių saulės juokintojų netrūksta, klubo lankomumą kiek pataiso svečiai, praeitą trečiadienį tikrai pajėgūs. Žodžiu, susirinko 19 taikliarankių, neblogas kiekis įdomiau pasižaisti. Burtais pasidalinom į šešis pogrupius po tris ( best of 7) ir po keturis ( best of 5). Du išeina.

Pirmam pogrupyje žaidė Lukas B., Juozapas, aš ir svečias iš pietinės JAV valstijos Alabamos Joe Morales. Liudas Žuraulia palinkėjo mums parodyti svečiui, kas čia valdo, bet kažkaip neišėjo…  Vakaro „lūzeriu“ tapo Lukas, atsilupęs nuo visų (matyt, rankelę į trenerį atmušė). Juozapas su viena pergale liko trečias, aš vargais-negalais išstenėjęs pergalę 3-2 prieš Joe, tapau pirmas, Joe – antras.

Antrame „Mr. Pogrupis“ Vygintas pateisino savo vardą - laimėjo, nors ir sunkiai, prieš Alginą 4-3 ir lengvai prieš Valdą Raudonių 4-0. Antros vietos iš savo dailių, pagaląstų nagučių nepaleido Algina, sudorojus Valdą 4-1.

Po ilgesnės pertraukos pasirodęs Titas, atsipūtęs, su vasariška kepurėle ant galvos, mesdamas  pasiekimus, suraitė tiek Valdą Račį 4-3, tiek ir Robertą 4-2. Aukščiausių tikslų siekiantis Valdas, negalėjo leisti sau tokios prabangos - likti be atkrintamųjų, todėl sutriuškino Robertą 4-1.

Juozas Žuraulia  diktavo savo sąlygas ketvirtame pogrupyje. Po jo sunkia ranka pakliuvo  tiek Giedrius S. 4-1, tiek sūnus Liudas 4-2. Liudas nebūtų tėvo sūnus, jei nelaimėtų prieš Giedrių 4-1.

Užsiatostogavęs Tadas, vis dar nepagaudamas formos, liko be pergalių penktajame pogrupyje. Čia pirmavo Gintaras T. su dviem pergalėm ir krūva pasiekimų, bei Vidmantas su viena pergale ir be jų.

Šeštam pogrupyje, kaip trys strėlės į bulių, susigrūdo galingi svečiai. Užsivedęs Giedrius Veiverys pastatė į vietą: pirma Vytautą 4-1, o po to ir Artūrą Dundą 4-2. Artūrui neliko nieko kito, kaip tik nugalėti Vytautą 4-0.

Kol aš, Juozas Ž., Titas ir Vygintas ilsėdamiesi stebėjome, kaip LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO RINKTINĘ į purvą mina Latvijos rinktinė be Porzingio, kiti pirmajame atkrintamųjų rate žaidė smiginį. Nors Valdas Račys žadėjo, kad aš su juo žaisiu ketvirtfinalyje, bet žodžio netesėjo – pralaimėta Artūrui Dundai 3-0. Nors puikūs Alginos kvepalai galėjo apsvaiginti ir išvesti iš pusiausviros bet ką, bet prieš Gintarą T. šis triukas nepaėjo, pralaimėta 1-3. Gal tiesiog pas Gintarą sloga? Įsibėgėjęs Giedrius Veiverys suvažinėjo Joe 3-1, o Vidmantas eliminavo Liudą Ž. 3-0.

Visi ketvirtfinalio susitikimai baigėsi vienodais rezultatais 3-1. Tikrai netroškau žaisti su Artūru D., bet teko. Nėjo nei man, nei jam, nervingas mačas baigėsi mano naudai, bet galėjo būti ir atvirkščiai. Gintaras T. laimėjo prieš Juozą Ž. Titas sustabdė Giedrių, o Vygintas parodė klasę prieš Vidmantą.

Pusfinaliai. Susikirtom su Gintaru T. Kova buvo kieta, permaininga, bet Gintarui nepasisekė pabaiga, išsivyniojau 3-2. Vygintas su Titu kažkodėl nežaidė, užskaitytas rezultatas 3-0.

Mažasis finalas nevyko, tai Gintaras T. išlėkė anksčiau, o mes su Vygintu, kaip patyrę buhalteriai, suvedinėjom sąskaitas. Neblizgėjom, pavizualizuodavom rudenį pasigrybavimą, Valdas Račys, teisėjaudamas, vis nuoskaudžiai palinguodavo galva „dieve, dieve ir kas juos leido į finalą…“, lengva nebuvo abiem, bet šį kartą mano viršus 4-2.

Laukiam svečių*

Specialusis korespondentas A. Bigfish

*Šiame tekste išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė, kuri gali ir nesutapti su tikrove.