GĖDA PELĖDA. Pelėda 2022 turnyro indidvidualios varžybos

Aišku jokios gėdos nebuvo, tiesiog gražiai rimuojasi, kaip praeito amžiaus antros pusės pašiepiančioje vaikiškoje skanduotėje. Toliau ten dar buvo: “katinų neėda”. Kaip jau nedaugelis atsimena, egzistavo ir tais gūdžiais, neraikytos duonos laikais, vaikiškos patyčios. Nors dėl katinų, sakyčiau, čia kaip ir pagyrimas…

Nors ne, viena gėda tikrai buvo. Iš didžiausio (statistiškai) ant Marijos žemės klubo, tradiciniame Pelėdos reitinginiame turnyre, simboliškai atidarančiame antrą sezono dalį, dalyvavo tik septyni legionieriai. Oi, atsiprašau, buvo dar ir aštuntas, pats klubo prezidentas, bet jis tyliai sau sėdėjo tolimiausiame kamputyje, smiginio titanams keitė iki pagrindo nuo treniruočių sudilusias adatas ir net nežiūrėjo į taikinių pusę. Erikai, maldauju, grįžk!

Paverkšlenom ir gana, dabar apie esmę.

Paskutinį, šiltai malonų, vasaros savaitgalį, kuris jėga tave tiesiog plėšia į gamtą, į Pelėdos 2022 turnyrą vis tik susirinko nemažas būrys smiginio mėgėjų. Visiems jiems didelė pagarba, ant jūsų tai ir laikosi.

Apšilimui - komandinio turnyro etapas. Mūsų komanda ( Arūnas Grikšas, Liudas Žuraulia, Lukas Bernatavičius ir aš) susirungėme su Kauno Trajektorija, kurioje nesimatė tradicinių lyderių Arvydo ir Mariaus. Pradėjome blogai, nesusikaupę, sunkiai uždarinėjome, todėl neužtrukom, kol rezultatas tapo 0-6. Prablaivėję nuo tokio šalto dušo, atlošėm penkis legus, bet tik tiek. Pralaimėjom 9-5. Kviečiu prie taikinių, vyrai! Šlifuot uždarymus!

Penkiolika moterų, iš kurių dvi atstovavo Vilniaus Legioną, kovėsi keturiuose pogrupiuose. Mūsų Kornelija rungėsi stipriame trečiame pogrupyje. Vienodais rezultatais 3-0 nugalėjo Jurgitą Šakienę ir Jūratę Domarkienę bei po įtemptos kovos turėjo pripažinti Gerdos Maldeikytės pranašumą 2-3. Išeita į atkrintamąsias antru numeriu. Kamilė Raišytė pateko į labai stiprų ketvirtą pogrupį su Sandra Rimkevičiūte, Algina Juknaite ir Irma Dabrovolskiene. Pats bijočiau su jomis žaisti, todėl nekeista, kad Kamilė pralaimėjo visus susitikimus ir į tolimesnį etapą nepateko. Tiesa, žaidžiant su Algina, rezultatas buvo slidus 2-3.

Moterų turnyre kažkiek nustebino Mildos Zdanauskaitės nesėkmė pogrupyje, nors kita vertus susigrūmė su labai aukštą formą demonstruojančia Jolita Drąsutiene ir grėsminga Monika Gurauskiene. Mačai buvo aršūs, bet buvo ne Mildos diena arba per geros atostogos.

Trečiame pogrupyje sensaciją pateikė Lina Augulytė-Butkuvienė užėmusi antra vietą, o pirmą, kaip vėliau įsitikinsime, dėsningai nuskynė Asta Juknienė.

Atkrintamosiose Kornelija neatsilaikė prieš žvėriškais tempais tobulėjančią Jolitą Drąsutienę 2-4, Lina neparodė pasipriešinimo prieš Sandrą 0-4, Gerda sutaršė Alginą 4-0 ( ach jau tie firmos vakarėliai!), Asta vos išnešė sveiką kailį prieš Moniką 4-3.

Pusfinalyje Jolita „suvalgė“ Sandrą 4-2, o Asta eliminavo Gerdą 4-1.

Finale Jolita Drąsutienė, viso turnyro metu demonstravusi ne tik stabilų, kokybišką, ramų smiginį, bet ir drąsią šukuoseną, neatsilaikė prieš solidų, persmelktą patirtimi, Astos Juknienės spaudimą. Asta laimėjo 5-2. Sveikinimai!

Jaunimo turnyre dalyvavo penki žaidėjai, tarp kurių buvo ir mūsų klubo atstovai Kamilė Raišytė ir Liudas Žuraulia. Pirmoje kovoje Liudas sunkiai, bet sugebėjo perlipti Mildos Zdanauskaitės laiptelį 3-2. Ar Liudas tobulėja, ar Milda dar atostogauja? Deja, bet sekančiam etape Liudas susirėmė su Kamile. Liudas žengė į finalą 3-0. Jo priešininku, po atkalios kovos su Danielium Gedučiu, tapo varžybų debiutantas Paulius Jekaitis. Matyt Pauliaus tėtis Algis Jekaitis buvo davęs jam gerų pamokų, nes finalą prieš Liudą laimėjo sausai 3-0. Puiku! Sveikinimai!

Septyniasdešimt keturi vyrai žaidė prie šešiolikos taikinių. Prie pirmų šešių - po keturis, prie likusių - po penkis.

Liudas Žuraulia įkrito į pirmą pogrupį ir, pralaimėjęs visas tris partijas, pasitraukė iš varžybų. Jaudulys vis dar ima viršų prieš mūsų klubo jaunąją viltį ir skausmą. Nuo to vaistų nėra, išskyrus žaidybinę patirtį. Todėl dalyvauti, dalyvauti ir dar kartą dalyvauti. Na, dar ir treniruotis reikia.

Į aštuntą pogrupį reitingas ir burtai sumetė mane ir Luką Bernatavičių. Iš karto buvo mintis, kad turime daug šansų iš grupės išeiti abu. Nuojauta neapgavo. Aš laimėjau visus susitikimus, o Lukas su dviem laimėjimais, skaičiavo legus su Mantu Petkevičium ir Marium Žiauga. Lukas dviem laimėtais legais aplenkė savo varžovus. Pirmyn į tolimesnes kovas.

Senai klube matytas Mantas Steponavičius devintajame pogrupyje, po įnirtingų kovų, užėmė antrą vietą nugalėdamas Raimondą Vileikį 3-0, Vaidą Lukševičių 3-2, Marių Povilonį 3-2 ir per plauką pralaimėdamas Mariui Zdanauskui 2-3.

Paskutiniu metu stabiliai neblogą formą demonstruojantis Arūnas Grikšas pateko į penkioliktą pogrupį ir užtikrintai susirinkęs tris pergales, antru numeriu, prasibrovė toliau. Vienintelis pralaimėjimas 1-3 žaidžiant su praėjusio trečiadienio klubo finalo kolega Martynu Daukantu, bet čia negali labai pykt.

Rezultatas geras: iš penkių dalyvaujančių legionierių keturi pateko į sekantį etapą. Super!

Grupių etape beveik viskas vyko dėsningai: absoliuti dauguma skirstytų žaidėjų laimėjo savo pogrupius be didelių problemų, bet buvo ir netikėtumų. Pvz. dešimtam pogrupyje Paulius Sidabras laimėjo tik vieną mačą ir iš varžybų pasitraukė, o kortas jam sumaišė stabilūs Mindaugas Verkys, Tomas Šimanskas ir Audrius Brokas. Dvyliktam pogrupyje pirmu paskirstytas Egidijus Brazas, vis dar ieškantis strėlių ir metimo, sukrapštė tik dvi pergales ir liko trečias, o karaliavo ten Algirdas Dobrovolskis „per negaliu“ išvartęs visus.

Top 32. Arūnui Grikšui „pasisekė“ užsirauti ant Laimio Zubavičiaus. Jo garbei, prestižo legą  pasiėmė, bet turėjo nusileisti 1-4. Man teko suremti strėles su Tomu Šimansku, kuris tvirtais, tiesiais metimais užtikrintai rinko taškus, bet stabteldavo prie uždarymų, tai mane ir išgelbėjo. Einu toliau 4-1. Mantas Steponavičius priešinosi, bet nepakankamai efektyviai tad turėjo pripažinti, tikrai stipraus varžovo Mindaugo Viskonto pranašumą 2-4. Lukas Bernatavičius 1-4 pralaimėjo Martynui Daukantui, kuriam tokiu pat rezultatu buvo pralaimėjęs ir praeitą trečiadienį klube. Revanšas neįvyko.

Top 16. Iš legionierių likau vienas kaip pirštas, bet ką daryt. Nusprendę, kad tegu laimi geriausias, susikovėm su mielu kolega Marium Zdanausku, nors iš pirmų legų nei vienas net iš tolo negalėjom pretenduoti į geriausio vardą. Sutartinai pjovėm grybą net suprakaitavę. Į mačo pabaigą lyg ir pradėjom rodyti kažkokius gyvybės ženklus, bet tai daugiau panašėjo į priešmirtines konvulsijas. Tik akla Fortūna lėmė, kad tą gėdingą farsą laimėjau 4-2. Gražiai paprašėm teisėjo niekam nepasakoti ką matė ir tylomis išsiskirstėm. Mariau, niekam nesakyk, aš irgi tylėsiu.

Kol mes juokinom atsitiktinius praeivius, aplinkui vyko solidžios, atkaklios kovos: Laimis Žubavičius vos atmušė Gintaro Gurausko spaudimą 4-3, Tomas Bužonas stoiškai atsilaikė prieš galingas Roman Solenkov atakas 4-3, Edgaras Grikšas sudegino nemažai nervų ląstelių, išplėšdamas pergalę, prieš Gražvydą Žakį 4-3, Sigitą Kvajauską sustabdė pasitikėjimą savimi demonstravęs Albinas Mankevičius 1-4. Sigito nusivylimas buvo beribis.

Ketvirtfinalyje likimas mane suvedė su Laimiu Zubavičiumi, kuris įsismarkavęs po mačo su Gintaru, lyg asfalto lygintuvas nuo kalno pervažiavo mane išilgai, po to apsisuko ir dar kartą parvažiavo skersai. Būtų dar pervažiavęs ir išilgai, bet žaidėm tik iki keturių laimėtų… Žodžiu, 0-4, tapau laisvas. Edgaras Grikšas, kaip šimtą vagonų skaldos vežantis traukinys be stabdžių, ilgai neužtruko stotelėje vardu Tomas Bužonas 4-1. Mindaugas Viskontas aršiai bandė kibti Ugniui Jankūnui į atlapus, bet sugebėjo „išplėšti tik dvi marškinių sagas“ 2-4. Tikiu, kad Albinas Mankevičius nepaiso jokių autoritetų ir būtų su malonumu pasiuntęs savo klubioką Mindaugą Barauską ilsėtis, bet įvyko atvirkštinė situacija 0-4. Albino nuotaika dėl to nesubjuro.

Pusfinaliai. Teko garbė teisėjauti Lietuvos smiginio gigantų Laimio ir Edgaro mačiu, todėl iš arti mačiau tikrą dviejų vienas kito vertų priešininkų dvikovą. Laimis pradėjo įspūdingai – 18, 12, 16 strėlėmis, Edgaras nepalūžo, beveik atsitiesė laimėdamas du legus, vieną iš jų 16 strėle. Vis tik Laimis buvo galingesnis ir užbaigė mačą 20 strėle 4-2. Kitame pusfinalyje, kurio nemačiau, įvyko galima sakyti netikėtumas: Ugnius Jankūnas 4-0 nugalėjo Mindaugą Barauską. Iš visų šešių iki tol Mindaugo žaistų mačų buvo pralaimėjęs tik du legus (atkrintamosiose nepralaimėjo nė vieno). Mažiausia ko galima buvo tikėtis iš tokio susitikimo, tai žūtbūtinės kovos iki paskutinio lego. Pamatėm, kaip vienas nevykęs mačas nubraukia visus ligtolinius pasiekimus.

Finalas. Mačiau, kad prieš žaidimą Ugnius nusiteikinėja, užsivedinėja, stengiasi atsipalaiduot ir sumažint stresą visais įmanomais legaliais būdais (su vienu iš jų gal buvo persūdyta). Ką veikė Laimis nemačiau. Prie taikinio paaiškėjo, kad Laimis pasiruošė geriau. Nors Ugnius pradėjo laimėdamas legą, bet Laimis tuoj pat atsakė 18 ir 17 strėlėmis, o po to jau viskas įvyko greitai ir neskausmingai. Laimis laimėjo 5-1. Šlovė Nugalėtojui!

Tad tiek įspūdžių iš Pelėdos 2022 turnyro. Ačiū organizatoriams!

Specialusis korespondentas A. Bigfish

*Šiame tekste išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė, kuri gali ir nesutapti su tikrove.