MES TOBULI. 40-asis Vilniaus Legiono etapas

BŪSIM. Net neabejoju, nes norint tobulėti smiginyje reikia daug treniruotis ir žaisti su stipriais varžovais. Pirmą komponentą palieku kiekvieno VL nario sąžinei, o  aš linkęs manyti, kad visi pas mus sąžiningi. Antras komponentas pas mus klube atsirado laimingo atsitiktinumo dėka: sužvarbę nuo Baltijos vėjų ir užsičiaudėję nuo uosto dulkių, Gerda ir Martynas nusprendė įleisti šaknis sostinėje ir trečiadienio vakarais neleisti mums nuobodžiauti, o tai yra labai gera žinia, nes tobulėsim dabar jau visi😊.

Kas vyko vakar? Susirinko 17 piliečių. Neblogai, neblogai, bet galėtų ir virš dvidešimties būti… Burtais susiskirstėm į keturis pogrupius. Po du išeina. Naurio - ba ba.

Pirmajame pogrupyje tiesiog nenugalimas buvo Gintaras Tumėnas, niekam neatidavęs nė nupiepusio legučio. Juozapas labai kuklinosi, vis grasinosi anksčiau važiuoti namo, bet iškovojo dvi pergales ir pateko į atkrintamasias. Praeitą kartą visom prasmėm blizgėjęs Gintaras Jarmalavičius šį kartą laimėjo tik prieš Vytautą, bet ne be vargo 3-2. Be pergalių likęs Vytautas neprarado optimizmo - įgavo patirties.

Antrame pogrupyje visi labai maloniai leido man laimėti viską. Lukas Bernatavičius aplošė Alginą 3-0 ir Liudą Ž. 3-1. Matėsi, kad Algina nesitreniravusi - pralošė viską. Alginute, juk žinai  patarlę: jei darbas maišo dartams, reikia mesti darbą… Desperatiškai metimo ieškantis Liudas liko raštininku.

Trečiajame pogrupyje visus gniuždė Vygintas. Metė 19x3, 20, 180x2 ir sudaužė tiek Albertą, tiek Robertą sausai, bet šiek tiek “užšoko dalgis ant akmens” su Arūnu G. 3-2.  Arūnas su dviem pergalėm - antras. Albertas smarkiai susikibo su Robertu dėl trečios pozicijos ir išplėšė pergalę 3-2. Senai matytas Robertas turbūt neatlaikė įtampos.

Ketvirtame pogrupyje susispietė penki pretendentai. Neabejotinas lyderis čia buvo Martynas, nugalėjęs visus, gal kiek pavargęs su Valdu Raudoniu 3-2, kuris pasekoje su trim pergalėm liko antras. Giedrius, išplėšęs sunkią pergalę prieš Karolį 3-2, liko trečias. Gerda turėjo tenkintis viena pergale ir ketvirta pozicija, o visiška nesėkmė ištiko Karolį. O juk, be įtampos, meta visai neblogai…

Ketvirtfinaliai. Arūnas Grikšas patvirtino, kad šiuo metu yra puikios formos ir išstūmė už borto Gintarą T. 3-1. Aš kažkaip nesulaukiau didesnio pasipriešinimo iš Valdo Raudoniaus 3-0. Vygintas pastaruoju metu kietas ir pavojingas, todėl 3-1 prieš Luką, tai tik patvirtina. Martynas 3-0 suvartė Juozapą.

Pusfinaliai. Jau kelintą trečiadienį iš eilės tenka žaisti su Arūnu G. ir vis “pasikrauti malkų”, todėl teko rimčiau susikaupti ir bent laikinai sulaužyti šią man nelabai patinkančią tradiciją 3-1 (jei teisingai prisimenu, nes protokole neįrašyta). Martynas uždarė kelią į finalą Vygintui 3-1. Kiek jau galima?

Mažajame finale Vygintas parodė savo jėgą ir Arūnas G. šį kartą liko be medalių 4-2.

Finale susirungėm su Martynu. Pradžia buvo permaininga, geriau sužaizdavo tai Martynas, tai aš. Žaidžiant šeštą legą, rezultatui esant 3-2 Martyno naudai, atsiplėšiau taškais ir jau turėjau patogų uždarymą, o pas Martyną dar 140. Šmėkštelėjo mintis apie lemiamą legą ir, kaip dažniausia tokiais atvejais būna, neužsidariau… Martynas šaltakraujiškai meta du kartus po 60 ir trečia strėle užtikrintai “uždaro”…30. Per daug! Beveik ramus uždarinėju 32 ir galvoju, kad lemiamam lege reiks kaip reikiant susikaupti. Ir ką? Teisingai – neužsidarau! Raminu save: juk dar turiu tris strėles, Martynas negali to pakartoti, jis turi būti jau palūžęs… O Martynas tuo tarpu: 60, 60 ir dvigubą 10! Game over! Losers go home! Martynas – didžiavyris!

Tiek naujienų iš rūselio.*

Specialusis korespondentas A. Bigfish

*Šiame tekste išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė, kuri gali ir nesutapti su tikrove.