VIENAS TOKS. Lietuvos čempionatas 2022. Pirma diena. Individualios varžybos.

Nežinau, gal čia man vienam taip, bet Lietuvos čempionatas man įpatingas renginys, nes laimėtojas visus metus gali didžiuotis Lietuvos čempiono titulu, o tai, sutikit, skamba solidžiai. Kaip ir tinka tokioms varžyboms, į svetingąjį Kauną suvažiavo labai didelis būrys smiginio entuziastų: 27 moterys ir 130 vyrų. Ta margaspalvė minia džiugino akį! Organizatoriai, kaip visada, negailėdami saves, pasiruošė nepriekaištingai, už ką jiems nuoširdus ačiū ir dar kartą patvirtinu savo žodžius, kad Kaunas Lietuvos smiginio sostinė!

Asmeniškai aš šį savaitgalį Žalgirio arenoje jaučiausi ypač komfortiškai ir jaukiai, nes visur kur tik žengiau mane gaubė išskirtinis Šiaulių „Auksinės strėlės“ klubo narių dėmesys (ypač atidus buvo Sergei Gončarov), kurie visuose arenos kampeliuose buvo rezervavę mano striukei bent keliolika patogiausių pakabų, už ką jiems milžiniškas ačiū (Sergei atskiras įpatingas ačiū už subtilų situacijos išjautimą), su nedrąsia viltimi, kad ši maloni praktika tęsis ir toliau😉

O dabar, apie tai ko mes ten visi buvom susirinkę.

Į kovą dėl geidžiamo Lietuvos čempiono titulo stojo 27 merginos ir moterys. Formaliai mūsų Vilniaus legionui atstovavo dvi sportininkės Kornelija Lušaitė ir Milena Dziatlovska, bet prie jų dar priskirčiau Gerdą Maldeikytę, kuri pastaruoju metu tobulėja mūsų klube, bei Eglę Galdikaitę, kuri vykdė psichologinio palaikymo darbuotojos funkcijas, išradingai derindama jas su rūpestingos mamos pareigomis. Benas saldžiai žiovavo, snaudė ir nekėlė rūpesčių, aplinka akivaizdžiai jam patiko - auga smiginio meistras…

Milena rungėsi pirmame pogrupyje, bet gavusi į kompaniją labai stiprias varžoves, tarp kurių buvo Lietuvos smiginio, jei galima taip išsireikšti, matriarchė Asta Juknienė, pralaimėjo visus žaistus susitikimus ir iš tolimesnės kovos pasitraukė.

Kornelija kovojo ketvirtame pogrupyje su dar keturiomis pretendentėmis ir nepaisydama jokių skrupulų, šaltu veidu, pasiėmė sau keturias pergales neatiduodama nei vieno legučio priešininkėms. Tai vadinama visišku dominavimu…

Gerda įsitaisė penktajame pogrupyje, bet jai nebuvo ten labai patogu ir lengva. Gana lengvai ir sausai susidorojus su Sabina Vyšniauskiene ir Lina Augulyte – Butkuviene, ne juokais kapojosi su Jūrate Domarkiene ir Jolita Drąsutiene, deja, bet abiems apmaudžiai pralaimėjo po atkaklios „mirt-gyvent“ kovos, vienodais rezultatais 2-3 ir kovos tęsti nebegalėjo.

Atkrintamosiose Kornelija frontą laikė viena. Pirmą etapą praleido, o antrajame susirėmė su Audra Petkeliene ir užtikrintai nugalėjo 4-0. Pusfinalis mūsų Kornelijai pateikė sunkų išbandymą Astos Juknienės pavidalu. Gauti priešininkę, kuri kaip saulėgrąžas gliaudo Elektrėnų vyrus eiliniams pavakariams, malonumas menkas, todėl kad ir kaip stengėsi, bet Kornelija neišvengė pralaimėjimo 4-1. Pasiguosti galim tik tuo, kad pralaimėta Lietuvos čempionei, nes finale, po atkaklios kovos, Asta nugalėjo Sandrą Rimkevičiūtę 5-3. Sveikinimai, pagarba ir audringos katutės Čempionei! O nors bet tačiau trečia Kornelijos vieta yra stulbinantis pasiekimas, žinant kiek nedaug jai lieka laiko treniruotis, po alinančio, bet labai garbingo darbo. Vivat Kornelijai!

O ką tuo metu vyrukai? O vyrukai tuo metu paskirstyti į 32 pogrupius (retas, o gal vienintelis toks formatas Lietuvos smiginio istorijoje) pasiraitoję rankoves „skalbė“ vienas kitam šonus, kad galėtų bet ką, nes, kaip žinia, čempionų niekas neteisia.

Vilniaus legiono garbę gynė dešimt atstovų, bet jei prie merginų savavališkai priskyriau Gerdą, tai prie vyriukų dar pridėjau ir Martyną Daukantą, juo labiau, kad pasirodė jis šauniai, bet apie viską iš eilės.

Erikas Mačiūnas grįžta į kovos taką ir iš kart patenka į pirmą pogrupį po Laimio Zubavičiaus sparneliu. Erikas, tikiu, darė viską ką gali, bet viena pergalė ir du pralaimėjimai neatvėrė jam durų į kitą etapą.

Aš buvau paskirstytas į šeštą pogrupį. Kolegos nesudarė man didesnio spaudimo ir su labai prastu žaidimu, stebėtinai lengvai prasprūdau į atkrentamąsias pirmu numeriu, bet, kaip pamatysim vėliau, tai man laimės neatnešė.

Valdas Račys puikiai pasirodė dvyliktame pogrupyje. Sausai nugalėjo Dainių Smilingį ir pavojingąjį Robertą Kasperavičių, bei parodęs charakterį ir Arną Skliutą 3-2, Valdas iškelta galva tęsė pasirodymą.

Lukas Tumėnas atstovavo Legionui aštuonioliktame pogrupyje. Trumpos miego valandos, dėl įtempto ir sveikatą niokojančio darbo, padedant draugui sutikti psichologiškai sunkų keturiasdešimties metų jubiliejų, neišmušė Luko iš vėžių. Susirinkęs visas tris galimas pergales,  jis drąsiai žvelgė į šviesią atkrintamųjų ateitį, kiek paraudusiomis akimis.

Martynas Daukantas šėlo devynioliktame pogrupyje, kur nelemtas burtas užnešė ir Liudą Žuraulia. Jų likimai susiklostė diametraliai priešingai. Martynas laimėjo viską, o Liudas, kaip jau tikriausiai supratot, padarė lygiai atvirkščiai. Džiaugsmas ir liūdesys vaikšto susikibę rankomis, todėl turbūt neverta nei per daug džiaugtis, nei per daug liūdėt…

Dvidešimt antras pogrupis neatnešė laimės Valdui Raudoniui. Pralaimėjęs visus tris mačus, du iš jų labai apmaudžiu 2-3 rezultatu, Valdas pasitraukė iš varžybų ir buvo ant savęs labai piktas, kas jam nesutrukdė tolimesnių varžybų metu palaikyti klubiokus.

Dvidešimt aštuntame pogrupyje optimistiškai, su geru „vaibu“ ir pasitikėjimu savo jėgomis varžybas pradėjo Vidmantas Kungys. Deja, bet „real life“ iššiepė savo ryklinius dantis ir nukando jo vilčiai galvą: du pralaimėjimai ir viena pergalė suponuoja vieną vienintelę išvadą: treniruotės ir praktika - akmenį pratašo (mano kurta, smiginio liaudies patarlė).

Sekančiame pagal eilę pogrupyje stengėsi Lukas Bernatavičius, bet istorija pasikartojo: viena pergalė ir du pralaimėjimai laimės negali suteikti, juo labiau, kad Lukas paskutiniu metu įgavęs  pavydėtiną formą, kurios pagalba stato visus į nepatogią padėtį trečiadieniais klube.

Arūnas Grikšas grūmėsi trisdešimt pirmame pogrupyje su dar keturiais priešininkais, kuriuos visus sutvarkė be gailesčio, gal šiek tiek teko pavargti su visada pavojingu Donatu Matijoška 3-2. Arūnas stabilus ir galingas, tuo ir garsėja. Jei ir toliau taip, tai netolimoje ateityje reitingo viršūnėje reikės skaityti ne tik pavardes, bet ir vardus, nes ten Grikšai gali būti net du.

Paskutiniame, trisdešimt antrąjame, pogrupyje savo sugebėjimus demonstravo Gintaras Tumėnas. Pralaimėjęs vieninteliam Gražvydui Žakiui, bet suvartęs visus kitus įšoko į atkrintamųjų traukinį antru numeriu. Gražvydas, aišku, buvo pirmas, bet gal to vėliau ir pasigailėjo…

Top 64 kovos - loterija, būna nelauktai lengvų laimėjimų ir skaudžių žlugimų. Mūsų pasirodymai: Martynas Daukantas peršoko Gintarą Račkų 4-0, net nespėjęs pasakyti “op”, Gintaras Tumėnas, nelemtai apmaudžiai iškritus burtams, eliminavo mane 4-1, Arūnas Grikšas nesunkiai susitvarkė su Raidu Kvasiu 4-1, Valdas Račys neatsilaikė prieš Gintaro Jankausko spaudimą 0-4, o Lukas Tumėnas nusileido Nerijui Štaraičiui 2-4, matyt ranka kažkiek nutirpo bečiūčiuojant Beną, o gal dar kažkas…

Kitos kovos šiam etape baigėsi daugmaž pagal dalyvių pajėgumą, gal kiek nustebino Albino Mankevičiaus pralaimėjimas 2-4 Gintarui Urbšiui, žinant kaip puikiai Albinas pasirodė sekmadienį. Egidijus Brazas net su mikroskopiniu 47 vidurkiu sugebėjo nugalėti Andrių Balnanosį net 4-0! Mindaugas Martinkus parodė savo jėgą ir iš tolimesnės kovos pašalino mano geradarį Sergei Gončarov 4-1. Galingas ir stotu, ir žaidimu Tomas Šimanskas 4-2 apkarpė paskutiniu metu besiskleidžiančius Arvydo Dzimidavičiaus sparnus, kad neužstotų saulės…

Su kiekvienu sekančiu etapu viskas vyko vis aršyn ir aršyn. Top 32 Martynas Daukantas pasišvilpaudamas iškirto Egidijų Kriščiūną 4-0, Gintaras Tumėnas tokiu pat bešansiniu stiliumi sudorojo Rytį Koncevičių 4-0, Arūnas Grikšas turėjo pripažinti, kad bendrapavardis Edgaras dar vis stipresnis 2-4, o gal čia tik gudrus taktinis manevras, migdant budrumą?

Įdomesni momentai. Gražydas Žakys nuskynė karčius pirmos pogrupio vietos vaisius, garbingai pralaimėdamas Laimiui Zubavičiui 2-4, jau žymiai geriau mesdamas Egidijus Brazas nesugebėjo rimčiau pasipriešinti stabiliajam Roman Solenkov 0-4, Mindaugas Martinkus išspyrė galingąjį Sigitą Kvajauską 4-2, Paulius Mikaločius buvo negailestingas Tomui Šakiui 4-0, legendinis Arūnas Čiplys spurdėjo, bet neatsilaikė prieš naujosios bangos atstovą Tomą Šimanską 3-4, nors Tomas Bužonas nuolatos tepė strėles įtartinais baltais milteliais, bet tai jo neišgelbėjo nuo skaudaus pralaimėjimo Artūrui Dundai 3-4.

Top 16 etape Martynas Daukantas kaip lygus su lygiu susikovė su tituluotuoju Mindaugu Barausku. Kova buvo nuožmi ir viską lėmė paskutinis legas, kuris geriau susiklostė Mindaugui ir jis šventė pergalę 4-3. Neatimant laurų iš Mindaugo, reikia konstatuoti, kad Martynas didelis šaunuolis! Gintaras Tumėnas nemažino apsukų ir susitvarkė su Aurimu Bagdžiūnu 4-1.

Šiam etape krito ir tokie didžiavyriai kaip Roman Solenkov, Mindaugas Viskontas, Artūras Dunda, Osvaldas Kšanys.

Ketvirtfinalyje Gintaras Tumėnas pradėjo mačą su Mindaugu Barausku kaip niekada susikaupęs ir išlaikė tą susikaupimą iki to trumpo mačo pabaigos, nesuteikdamas Mindaugui nei mažiausio šanselio užsikabinti už žaidimo. Graži užtikrinta Gintaro pergalė 4-0. Atėjo eilė Mindaugui Martinkui pajusti kietą Laimio Zubavičiaus rankelę 2-4, Paulius Mikaločius, kuris, mano manymu, yra puikus ir talentingas, bet kartu ir kuklus, žaidėjas nelengvai, bet susitvarkė su Daliumi Židanavičium 4-3, Edgaras Grikšas pademonstravo savo sugebėjimus ir parklupdė Kęstutį Žuką 4-2.

Pusfinalyje Gintaras Tumėnas parodė, kad tai jo diena ir sausai sutriuškino Edgarą Grikšą, o Pauliui Mikaločiui nebeužteko talento ir jėgų pasipriešinti Laimiui Zubavičiui, kuris metė virš 80 vidurkiu, 1-4.

Finalas prasidėjo stipriu Gintaro Tumėno startu, bet, pirmas priartėjęs prie uždarymo, nesugebėjo pasinaudoti ta galimybe kelis kartus, o Laimis atlėkė kaip sunkiasvoris traukinys ir, gavęs šansą, juo pasinaudojo. Tai buvo to mačo lūžio taškas, Gintaras nebeatsigavo, o Laimis nebestabdė, Gintaras atrodė išsisėmęs, o Laimis – užsivedęs, Gintaras nebesugebėjo susikaupt, o Laimis nesustabdomai veržėsi link pergalės ir kuo toliau, tuo įspūdingiau. Laimis nugalėjo 5-0 pelnytai. Šlovė Lietuvos čempionui! Gintaras – šaunuolis! Parodė, kad ar turi parako. Saugokitės!

Tiek apie individualias.

Vilniaus Legiono pasiekimai džiugina ir skatina dirbti. Taip ir darykim.

Atsiprašau už galimas klaidas, bet jau neturėjau laiko atydžiai viską perskaityt. Tęsinys bus.

Iki sekančių malonių susitikimų prie taikinių.

Specialusis korespondentas A. Bigfish